a request: please use headphones for a somewhat decent experience of these sounds. they were created to be experienced on a soundsystem in a gallery space during an installation. laptop quality might not quite do.

(lietuviškai žemiau)

EN

the start of silence-less spaces might have been several nights in a tent, which was placed between an open-pit mine and a forest, in june 2018. screeching crickets and rustling leaves would be silenced by the hum of gigantic diggers, hundreds of meters away. it would make its way all through the body spread out on the chilly nocturnal earth. or maybe that was not it.

since 2018 i started collecting sounds in, around, outside the city, away from it, trying to fathom to what extent anthropogenic noise - that of the industry, transportation, or other - affects the world. that was when silence-less spaces started. or maybe that was not it.

in the summer 2018, all of the shrubbery lining the shore of a river i lived next to then, was cut. a tunnel of noise opened between the nearby highway and my window, resulting in two possibilities during the scorching nights of july: listening to that nearly explosive noise with an open window, or choke in an airless hot room with a window closed. or maybe that was not it.

silence-less spaces might have started at any of these moments, separately or together. it might all have started way before that. and maybe somewhere else.

given that this hum is unbound, the starting moment is irrelevant really. it's just now: constructing these soundscapes from particles of moments, recorded at various times. their common denominator in how they have affected me. in particular, in how they disclosed the meta-narratives of the quotidian: those of extinction and annihilation. decaying chants and horizon, shattered by industrial structures, can represent the scale of death inflicted by human activities only partly.

material for these chants in decay is: cries of birds with the backdrop of a dredger deepening a lake, spring; birds dancing on powerlines with the howling highway nearby, late autumn; a night in the forest, midsummer; electricity substation at the edge of a city, october; remote swamps, november; a foot of a hill, august evening; forest next to the lake, day, november; yards of multi-stories block housing, several nights, spring; empty city park, early spring; city gardens, early spring; empty yards in industrial district, weekend, autumn; generated sounds; recording of lichen crackling; cut up and looped sounds of an evening without wind nor rain in early autumn; other.

installation contents:

nightfall, video, 2020. sound: banal. nocturnal II, 2020
nest, video, 2020. sound: nest, 2020
III, photo, 2020. sound: birds, 2018-2020

LT

betylių erdvių pradžia veikiausiai buvo kelios naktys, praleistos palapinėje, išskleistoje tarp miško ir milžiniškos atviros kasyklos 2018 m. birželį. įsismarkavusius svirplius ir lapų ošimą tamsoj stelbė už kelių šimtų metrų dirvos ruožus atidenginėjančių milžiniškų kasamųjų gausmas, virpėjęs per visą ant vėsios naktinės žemės patiestą kūną. o gal ir ne.

nuo 2018 spalio pradėjau rankioti miesto, priemiesčio, užmiesčio ir atokių nuo miesto vietovių garsus, bandydama suvokti, kokiu mastu antropogeninis - industrijos, transporto, kitas - triukšmas veikia pasaulį. tai buvo betylių ervių pradžia. o gal ir ne.

2018 vasarą buvo iškirsti krūmynai ir sąžalynai Nemuno pakrantėje, šalia namų, kuriuose tuomet gyvenau. išsyk atsivėrė triukšmo tunelis nuo šalia esančio greitkelio, karštomis liepos naktimis palikdavęs dvi galimybes - atvėrus klausytis kiaušą sproginančio triukšmo arba, uždarius langą, dusti kaitroj. o gal ir ne.

betylės erdvės prasidėjo kiekvienu iš šių momentų, atskirai ir drauge. visa taip pat galėjo prasidėti kur kas anksčiau. ir gal visai kitur.

pradžia nėra svarbi, nes gaudesys beribis. tėra dabar: dėlioju šias garsines ir vaizdines erdves iš mažų akimirkų, fiksuotų įvairiais momentais, kurių bendras vardiklis - tai, kaip šios akimirkos paveikė mane, praverdamos šiandienybės metanaratyvus: nyksmo ir naikinimo. yrančios giesmės ir industrinių struktūrų dalijamas horizontas tik menka dalimi teatspindi žmogaus veiklos sukeliamos mirties mastus.

šių yrančių giesmių medžiaga: paukščių klyksmai žemsiurbei urbiant ežero dugną, pavasaris; ant elektros laidų šokantys paukščiai gaudžiant įsidūkusiam greitkeliui, vėlyvas ruduo; naktis miške, vidurvasaris; elektros pastotė miesto pakrašty, spalis; atokūs pelkynai, lapkritis; piliakalnio papėdė, rugpjūčio pavakarė; miškas prie ežero dieną, lapkritį; blokinių namų kiemai, pavasaris, kelios naktys; tuščio pramoninio rajono kiemai, savaitgalis, ruduo; tuščias miesto parkas, ankstyvas pavasaris; miesto sodai, ankstyvas pavasaris; sugeneruoti garsai; įrašyti šiugždančių kerpių garsai; sukarpyti ir užkilpinti nedidelio triukšmingumo ankstyvo rudens vakaro be lietaus ir vėjo garsai; kiti.

instaliacija susideda iš:

nightfall, video, 2020. garsas: banali. naktėjantis II, 2020
lizdas, video, 2019. garsas: lizdas, 2020
III, foto, 2020. garsas: paukščiai, 2018-2020